Peržiūrėta 547
0

Dabar džiaugiuosiu, kad mano vaikystėje nebuvo išmaniųjų telefonų ir interneto su “Google”. Nes dar prisimenu ką reiškia susitikti su draugais ne mesendžeryje, ar kaip be interneto išsikepti kiaušinienę.  Tų laikų telefonai, nei pro kur, neprimena šiųdieninių, norint paskambinti reikėdavo sukti diską su skylutėmis ir skaičiukais 🙂 . Dar įdomiau būdavo, jei reikėdavo pasiskambinti į užsienį, tekdavo važiuotį į “Telekomą” (neklauskit kodėl, sunku paaiškinti) ir užsisakyti pokalbį 🙂 . Apie tokį daiktą, kaip asmeninis “mobiles” telefonas, net neįsivaizduodavau, nes tuo metu muzikinis “Sony” plejeris buvo “kiečiausia” technologija, turbūt “kiečiau” nei dabar naujausias “iPhone”.

Visą telefonų epochą suskirstyčiau iki “iPhone” ir po. Telefonai kurie buvo “iki”, vienas nuo kito vizualiai skirdavosi – vieni turėdavo atverčiamus dangtelius, kiti valdymo kursorius, ratukus, automatiškai išvažiuojamas antenas ir t.t. Apie priklijuotą bateriją, nebuvo net minties 🙂 . Bet po “iPhone”, nebeliko didelių išvaizdos skirtumų, o telefonų dydis greit pasieks TV 🙂 .

Prisiminsiu 10 savo įsimintiniausių telefonų, kuriuos yra tekę turėti ir įstrigo atmintyje. Pačiam dabar juokinga, kokiame „kolūkyje“ gyvenome ir ne tik dėl telefonų 🙂 .

Patį pirmą skambutį, “neprisirišęs“ prie laido, atlikau iš mikroautobuso “LATVIJA” (tai ne valstybė) 🙂 ), kuriame buvo įmontuotas rusiškas mobilus telefonas “ALTAJ AC 3M”. Sunku nupasakoti  užvaldžiusius vaikiškus jausmus, tartum būčiau ateivius pamatęs. „Mama žinai iš kur skambinu“, emocijų apimtas šaukiau 🙂 . Telefono funkcijų ir veikimo mechanizmo nepamenu, tik tiek, kad namų numerį rinkau, tartum chirurgas pirmą kart operuodamas. To užmiršti neįmanoma!

 

Sekantį telefoną prisimenu geriau, tai buvo pirmasis asmeninis telefonas, kurį padovanojo tėvai. Taip kietai, dar nebuvau pasijutęs 🙂 . Aš turėjau savo numerį ir man galėjo paskambinti. Tai buvo „Philips Diga“, į kurį statydavosi kreditinės kortelės dydžio SIM kortelė. Ekrano dydis, kaip skaičiavimo mašinėlės, bet tai buvo toks menkniekis 🙂 . Telefonas suteikė nepriklausomybės jausmą! Bet šis ragelis, pas mane ilgai neužsibuvo, prasidėjo mainų etapas.

“Sony CMD-Z1”. Tuomet buvau tikras “Sony” gerbėjas ir tik dėl vienos valdymo funkcijos – ratuko, kurį turėjo daugelis šio gamintojo modelių. Ir apskritai, judantys mechanizmai telefone, traukte traukė. Šis „Sony“, turėjo „kažkokią“ dvasią. Deja, bet ir šis modelis buvo iškeistas.

Neskaičiuodavau kiek nuo manęs uždirbdavo “kioskelis” Kaune, kuriame buvau tapęs nuolatiniu klientu, bet manau nemažai. Tuo metu buvo prasidėjęs tikras mobiliųjų telefonų bumas, kai per dieną „perekupas“ sugebėdavo, dviejų mėnesių vidutinę algą „pasidaryti“. Ir kur nepasidarysi, kai pas tave eilė klientų, kurie grūste grūsdavo šlamančius, nes telefonų kainos nuo operatorių skirdavosi 2-3 kartus. Bet ne apie tai, galų gale mano rankose svajonė – “Motorola V3688“, dėl kurios porą metų pravarvinau seilę. „Baldielinau“ nuo jos, kokią pusę metų, kurią kaip gaila bebuvo – „nudžiovė“ 🙁 .

Kaip juokingai beatrodytų, bet telefonas be antenos buvo technologinis šuolis. “Sony C1” buvo dar vienas telefonas įstrigęs mano atmintyje. Pasigailėjau dėl jo įsigijimo, nes ryšys buvo toks, tarsi imk ir prisisuk anteną, o baterijos laikymas tragiškas.

Prisimenu ir savo pirmąjį telefoną spalvotu ekranu, kurio korpusas buvo išskirtinės geltonos spalvos, valdymo ratukus pakeitė kursoriai, kurie labai greitai sulūždavo ir ne tik jie. Jo pavadinimas – „Sony T68“. Po to jau, nelabai ir pamenu kiek ir kokių turėjau, o po truputį artinosi išmaniųjų telefonų era.

Žodį “varkės”, pakeitė žodis – verslas, sužinojome kas yra internetas ir viskas pradėjo keistis nežmonišku greičiu. Po truputį populiarėjo nešiojami kmpiuteriai, o aš įsitaisiau „Nokia 9210“. Tai buvo mano pirmas išmanusis. Jau tais laikais pradėjome telefone skaityti „Delfi“, bet kol užkraudovo, spėdavai ir „parūkyti“ 🙂 . Kad įsikelti video į šį „pianiną“ tekdavo nemažai „pasiknisti“, kovertuoti, instaliuoti, nu vienu žodžiu – vargti. Tačiau lygių nebuvo, kai demonstruodavau telefono galimybes, draugams.

“Nokia 6310i”, tai ilgiausią laiką išturėtas telefonas, kurį nominuočiau visų laikų geriausiu ir praktiškiausiu telefonu.

„Nokia 8800”, dar vienas gerus prisiminimus keliantis telefonas, kurį išrinkčiau mieliausiu širdžiai, nors jis to, galbūt ir  nenusipelnė, nes baterija laikydavo iki pietų, ekrano stikliukai, jungtys lūždavo, bent jau man  🙂 .

 

Ir štai 2007 – ieji, “auksinio veršiuko” metai. Matydavau, kaip “hebrytė” į darbą plytų nešioti, važiuodavo su nauja “Audi” iš salono, o nekilnojamo turto kainos augo valandomis. Visi buvo laimingi 🙂 . Tačiau bankai pradėjo užrišinėti pinigų maišą, nebeleisdami įkeisti bobučių ganyklų 🙂 . Artėjo krizė 🙁 . Bet vėl nuklydau 🙂 . Viskas pasikeitė telefonų srityje, nes pasirodė “Apple iPhone”, kurį įsigyjau ir aš. Galėčiau parašyti apžvalgą vien iš prisiminimų, nes negaliu mintyse nesijuokti, kai man “atrišo” telefoną, o aš žiūriu…. ir nesuprantu, nes „MENIU“ struktūros kirtumas nuo buvusiųjų „Symbian“ telefonų, kaip PC lyginti su “taburete” 🙂 . Tačiau po dažnų, pakartotinų “prisirišimų”, kas žiauriai erzino, ilgai pas mane neužsibuvo.

Kadangi užpuolė krizė ne finansinė, bet moralinė, išbandžiau “Vertu Constellation Ayxta”. Didesnio š…, nesu gyvenime turėjęs! Visiškai neatitiko tų pinigų, kiek jis kainavo. Juokingiausia, kad jį atidarant reikėjo tvirtai laikyti rankose, nes priešingu atveju išslysdavo. Supras tik tie, kurie turėjo. Tačiau, tai buvo ne vienintelė bėda šiame telefone. Savaime atsisukdavo varžtai, į kurių vietą kitų nepritaikysi, jie ten specifiniai. Kameros, geriau jų nebūtų. Bet reikia ir pagirti, už korpuso ir lankstumo mechanizmo tvirtumą. Džiaugiausi atsikratęs ir peržegnojau gamintoją visiems laikams. Jau buvo prasidėjęs “Vertu” ir “Nokia” saulėlydis 🙁 .

Štai tokie prisiminimai apie mano turėtus telefonus ir jų evoliuciją.

 

Žymos:
Uždaryti komentarus